Atsinaujinantieji energijos šaltiniai arba atsinaujinantieji energijos ištekliai (AEI) – energijos ištekliai gamtoje, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia gamtos vyksmai: Saulės šviesa, vėjas, upių tekėjimas, jūrų bangavimas, potvyniai ir atoslūgiai, biomasės augimas, geoterminė energija. Beveik visų atsinaujinančiųjų išteklių pradinis šaltinis yra Saulės energija.

2016 m. duomenimis pasauliniu mastu AEI sudarė 18,2 % visos sunaudojamos energijos kiekio. Didžioji dalis yra kaip kuras naudojama biomasė (pavyzdžiui, mediena), tačiau sparčiai auga ir saulės energijos, vėjo energijos, bangų energijos ir kitų rūšių AEI panaudojimas. 2017 m. pabaigoje pasaulinėje elektros gamyboje AEI sudarė 26,5 %, tarp kurių 16,4 % išgaunama iš hidrorelektrinių, 5,6 % − iš vėjo jėgainių, 1,9 % – iš saulės jėgainių, 2,6 % – kitų šaltinių.^[1]

AEI panaudojimas sparčiai auga Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje. Ypač greitai plečiasi vėjo ir saulės energijos sektoriai. Pagal instaliuotą galią didžiausi atsinaujinančios energetikos naudotojai yra Kinija, JAV, Vokietija. Spartus augimas pastebimas Pietų Korėjoje, Australijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.